Jurginai
Jurginai – astrinių šeimos augalų gentis. Tai daugiametės žolės su stambiais šakniagumbiais. Žydi nuo antrosios vasaros pusės iki pat rudens šalnų. Tai viena iš labiausiai paplitusių gėlių, kiekvieno gėlyno puošmena. Savaime jurginai auga Meksikoje.
Sodinimas
Jurginai gerai auga saulėtoje arba pusiau pavėsioje vietoje su gerai nutekėjusiu ir dirbtinės drėgmės išlaikymui tinkamu dirvožemiu. Geriausia sodinti jurginus pavasarį arba rudenį, kai dirvožemis yra tinkamai atšildytas arba atvėsęs.
Sausraus žiedyno kontroliavimas: Kai kurios jurginų veislės gali formuoti sausraus žiedyno stadiją, kai žiedai tampa sausi ir išblukę prieš jų įprastą laiką. Norint išvengti šios būklės, galite užtikrinti pakankamą laistymą ir augalų sodinimą tinkamose vietose, kur yra tinkamos drėgmės ir temperatūros sąlygos.
Laistymas ir tręšimas
Jurginai mėgsta drėgną dirvą, todėl svarbu reguliariai laistyti juos, ypač sausomis ir karštomis dienomis. Tačiau svarbu nepernelyg drėkinti dirvožemio, nes tai gali sukelti šaknų puvimą. Geriausia išlaikyti dirvožemį šiek tiek drėgną, bet ne permirkusį.
Jurginai reikalauja tinkamos trąšų dozės norint išlaikyti sveiką augimą ir žydėjimą. Prieš pradedant sezoną, galite pridėti lėtai veikiančią trąšą, pritaikytą žydintiems augalams, pagal gamintojo rekomendacijas. Taip pat galite naudoti trąšas, kuriose yra azoto, fosforo ir kalio, kad palaikytumėte augalų sveikatą.
Genėjimas
Jurginų genėjimas yra svarbus jų priežiūros elementas. Geriausia tai daryti pavasarį, prieš augimą. Genėjimas padės formuoti augalą, skatinti žiedynų gausumą ir kontroliuoti jo dydį. Pašalinkite senus, silpnus arba pažeistus ūglius, paliekant tik stipriausius ir sveikiausius. Taip pat galite kontroliuoti augalo aukštį ir plotį genėdami
Ligos ir kenkejai
Ligos:
Puvinys (Botrytis cinerea): Tai grybelinė liga, kuri gali sukelti pelėsių formavimąsi ant žiedynų ir lapų bei jų supuvimą. Tai dažniausiai pasireiškia drėgnose ir šaltose sąlygose.
Chlorozė: Tai yra būklė, kai lapai gali pasidaryti geltoni arba net balta spalva dėl geležies ar kitų maistingųjų medžiagų trūkumo dirvožemyje. Tai gali būti sukelta netinkamo dirvožemio pH arba trūkstamų mikroelementų.
Lapinės dėmės: Tai yra įvairios ligos, kurios gali sukelti dėmėtus ir sugadintus lapus. Priežastys gali būti grybelinės infekcijos, bakterijos arba kenkėjai.
Kenkėjai:
Lapinės vabzdžių erkutės (Eriophyidae šeima): Tai yra maži vabzdžiai, kurie gyvena ant lapų paviršiaus ir sukelia lapų deformaciją, raudoną spalvą, įvairias dėmes ar lapinį augalo augimą.
Uogų amaras (Rhododendron leafhopper): Tai yra vabzdys, kuris gyvena ant jurginų lapų ir maitinasi jų sultyse. Jis gali sukelti lapų rudos spalvos, lapų džiūvimą ir netgi lapų nuleidimą.
Šaknų tarpininkas (Root weevils): Tai yra kenkėjai, kurie puola jurginų šaknis ir maitinasi jų audiniais. Jie gali sukelti šaknų žalą, silpną augimą ir stiebų deformacijas.
Tai pat skaitykite
