Spygliuočiai ir jų priežiūra
Spygliuočiai iš kitų augalų išsiskiria savo išvaizda (vietoj lapų turi spyglius) bei dauginimosi būdu (nežydi, sporas arba sėklas subrandina kankorėžiuose). Tai tujos, eglės, kėniai, pušys, kadagiai, kukmedžiai, maumedžiai, kiparisai, puskiparisiai. Šiuo metu išvesta nemažai dekoratyvinių šių augalų veislių, besiskiriančių savo ūgiu, forma, spyglių spalva, poreikiais.
Dauguma rūšių savo žalumą išlaiko tiek šiltuoju, tiek šaltuoju metų laiku. Dekoratyviniai spygliuočiai gana lengvai formuojami, arba natūraliai augdami išlaiko gražias formas. Dar vienas ypatumas, kodėl šie augalai mėgstami šalia namų, kiemuose ar parkuose – spygliuočiai (ypatingai pušys) į aplinką išskiria stiprius fitoncidus bei kitas medžiagas, palankiai veikiančias žmonių sveikatą, valančias orą. Žmonės dažnai augina šiuos augalus šalia savo namų, arba jų gyvatvorėmis juosia kiemus.
Spygliuočių sodinimas
Spygliuočių sodinimas yra itin svarbus procesas. Sodinant spygliuočius labai svarbu, kad nuo šaknų nenukratytumėte žemių grumsto. Kodėl? Todėl, kad ant šaknų gyvena grybai – simbiontai, kurie padeda pasisavinti maisto medžiagas esančias dirvoje, dėl to spygliuočiai labai greitai prigyja ir auga. Apnuogintas spygliuočio šaknis galima prilyginti atvirai žaizdai. Puikiausiai atrodantis augalas, praėjus 2-3 savaitėms po persodinimo, pradeda gelsti, spygliai netenka prieš tai turėto blizgesio, dar po savaitės pagelsta šakelės ir po 1,5 mėnesio sodinukas nudžiūva ir žūva.
Spygliuočius galima sodinti tik du kartus per metus. Taip pat labai svarbu pasirinkti sodinukų sodinimo laiką. Kada sodinti spygliuočius? Tinkamiausias metas spygliuočių sodinimui yra balandžio pabaiga ir gegužės pradžia, antrasis sodinimo laikorapis – nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo vidurio.
Tręšimas pavasarį
Azoto junginiai skatina augalų antžeminės dalies - spyglių, ūglių augimą, tačiau jeigu azoto kiekis per didelis, pailgėja augalų vegetacija ir ūgliai nesuspėja sumedėti, gali žiemą apšalti. Todėl trąšomis, kuriose yra daug azoto, tinka tręšti tik pavasarį ir vasaros pradžioje. Daugelis spygliuočių yra jautrūs didesniems azoto kiekiams, tad tręškite atsargiai, geriau mažesne nei rekomenduojama norma.
Fosforo junginiai skatina šaknų vystymąsi, padidina augalų atsparumą ligoms, greitina žaizdų gijimą. Dažniausiai naudojamas superfosfatas, juo tręšiama iš rudens (30-40 g/kv.m). Superfosfatas padidina dirvos rūgštingumą, todėl netiks tiems augalams, kuriems labiau patinka šarminė dirva.
Kalis pagreitina augalų augimą ir padidina atsparumą šalčiui. Rudenį tręšiama kalio druska (20-30 g/kv.m).
Spygliuočiams labai svarbi trąša yra magnis. Specialių spygliuočiams skirtų trąšų sudėtyje paprastai yra karčiosios druskos (magnio sulfato). Tad auginamus krūmelius reiktų patręšti karčiąja druska arba magnio sulfatu, tik ne per daug - geriau mažesne doze.
Šiuo metu siūloma gausybė specializuotų trąšų, skirtų atskiroms augalų rūšims (spygliuočiams, lapuočiams, gėlėms ir kt.). Taip pat yra ilgo veikimo trąšų, kurios, lėtai tirpdamos, aprūpina augalus reikalingomis maisto medžiagomis per visą vegetacijos laiką.
Tačiau geriausia trąša spygliuočiams - kompostas. Jį reikia paskleisti šaknų zonoje maždaug 3 cm storiu ir grėbstant sumaišyti su žeme. Galima palaistyti biohumuso tirpalu.
Spygliuočių genėjimas
Pirmais metais po persodinimo nerekomenduojama lajų apkarpinėti ar stipriau formuoti. Nes augalas turi pirma sustiprinti savo šaknis, o ne gydyti žaizdas ir auginti genėjimo suskatintus naujus ūglius. Todėl eglių, cūgų, kėnių persodindami neformuokite. Spygliuočiai karpomi tik tada, jei per žiemos laikotarpį buvo aplaužytos ar kitaip pažeistos šakos, nulaužta viršūnė ar išaugo keletas viršūnių. Jei norite, kad, pavyzdžiui, kalnų pušys formuotų tankesnę lają, per pusę galima patrumpinti jaunus ūglius. Kerpant reikėtų palikti šoninius ūglius. Spygliuočių gyvatvores karpyti ir formuoti geriausia pavasarį, kol neišaugo ūgliai arba rugpjūčio mėnesį, kai ūgliai nebeauga.
Dažniausios spygliuočių ligos
Puvinys (Pythium spp., Phytophthora spp.):
Tai grybelinė liga, kuri dažnai pasireiškia šiltesniais ir drėgnais laikotarpiais.
Simptomai apima šaknų puvimą, neryškius lapų spalvos pokyčius ir visuotinį augimo silpnumą.
Prevencija apima tinkamą laistymo režimą, gerą oro cirkuliaciją ir vengimą perkrauti augalus.
Gydymas gali apimti cheminį fungicidų naudojimą.
Rauginis (Cytospora spp., Diplodia spp.):
Tai grybelinė liga, kuri dažnai veikia spygliuočių medieną.
Simptomai apima tamsias, išdžiuvusias šakas ir sužalotas žievės dėmes.
Pažeistos šakos turi būti pašalintos ir sunaikintos.
Siekiant prevencijos, svarbu išlaikyti gerą oro cirkuliaciją ir išvengti žievės pažeidimų.
Chlorozė:
Tai liga, kuri sukelia lapų geltonėjimą ir sumažėjusį augimą dėl geležies, magnio ar kitų maistingųjų medžiagų trūkumo.
Simptomai apima geltoną ar balto atspalvio lapus su tamsiomis venomis.
Dažniausiai gydymas apima tinkamą tręšimą, kuriame yra reikiamų maistingųjų medžiagų.
Fitofotodermatitas:
Tai bėrimo būklė, kurią sukelia sąveika tarp spygliuočių lapų sultyse esančių fotocheminių medžiagų ir ultravioletinių spindulių.
Simptomai apima paraudimą, bėrimus ir niežėjimą ant odos, po to kai ji liečia arba bus apšviesta spygliuočių lapais.
Prevencija apima vengimą ilgo laiko kontaktuoti su spygliuočių sultyse esančiomis medžiagomis ir naudojimą apsauginės aprangos, kai dirbate su spygliuočiais.
Spygliuočių kenkėjai ir kaip su jais kovoti?
Amarai (Aphidoidea):
Amarai yra maži, šviesiai spalvoti vabzdžiai, kurie mėgsta prisitaikyti prie spygliuočių lapų.
Jie gali sugerti augalo sultis ir palikti medžiagų atliekas, kurios sukelia lapų deformaciją ir silpnumą.
Galite kontroliuoti amarus purškiant augalus vandeniu arba naudodami natūralius amarų valymo produktus. Taip pat galite naudoti insekticidus, tačiau svarbu tai daryti atsargiai, kad nepažeistumėte naudingų organizmų.
Lapinės vabzdžių erkės (Eriophyidae):
Lapinės vabzdžių erkės yra mikroskopinio dydžio, kurios mėgsta prisitaikyti prie spygliuočių lapų.
Jos sukelia lapų vystymosi sutrikimus, rudos dėmes, iškraipymus ir lapų nulupimą.
Kontrolė gali apimti erkių gyvenimo ciklo pertraukimą purškiant insekticidus arba naudojant natūralias valymo medžiagas. Taip pat svarbu palaikyti augalus sveikus ir stiprius, kad jie galėtų atlaikyti erkių invaziją.
Šeškai (Coleoptera):
Šeškai yra nedideli vabzdžiai, kurie mėgsta prikibti prie spygliuočių lapų ir šakų.
Jie gali sukelti lapų pažeidimus, lapų skylutes ir sumažinti augalo gyvybingumą.
Mechaninė kontrolė, tokia kaip rankinė pašalinimas arba rinkimas, gali būti efektyvi šeškų kontrolės priemonė. Taip pat galite naudoti natūralius valymo produktus arba insekticidus, atsižvelgiant į kenkėjų rūšį ir mastą.
Spygliuočių vikšrai (Scolytinae):
Spygliuočių vikšrai yra maži vabzdžiai, kurie įsiskverbia į spygliuočių medieną ir kamuoja ją.
Jų buvimas gali pasireikšti skydinių formavimu, medienos įtrūkimais ir medžio silpnumu.
Kontrolė apima pažeistų šakų pašalinimą ir sunaikinimą. Taip pat galima naudoti insekticidus, tačiau efektyvumas gali priklausyti nuo kenkėjų rūšies ir jų plitimo masto.
Kirmėlės (Lepidoptera):
Kai kurios kirmėlės gali maitintis spygliuočių lapais ir kamuoja augalus.
Jų buvimas gali sukelti lapų skylutes, lapų nulupimą ir medžio silpnumą.
Kontrolė apima rankinį pašalinimą, naudojimą feromonų spąstams arba insekticidų naudojimą, atsižvelgiant į kenkėjų rūšį.
Siekiant išvengti spygliuočių kenkėjų invazijos, galima imtis šių priemonių:
Stiprinti augalus: Sveikas ir stiprus augalas yra mažiau jautrus kenkėjų invazijai. Teikite tinkamą laistymą, tręšimą ir kitas priežiūros priemones, kad palaikytumėte augalų sveikatą.
Laiku pastebėti ir reaguoti: Stebėkite savo spygliuočius reguliariai ir pastebėję kenkėjų požymių, imkitės tinkamų kontrolės priemonių.
Fizinė kontrolė: Rankiniu būdu pašalinkite ar sunaikinkite kenkėjus, pvz., rankomis rinkdami vabzdžius ar pašalindami pažeistas šakas.
Natūralios kontrolės priemonės: Naudokite natūralias kontrolės priemones, pvz., draugiškus kenkėjams vabzdžius, gėles arba natūralius pesticidus, siekiant sumažinti kenkėjų skaičių.
Papildomai galite atkreipti dėmesį į šias priemones, siekiant išvengti spygliuočių kenkėjų:
Apžiūrėkite naujus augalus: Prieš įsigydami naujus spygliuočius, atidžiai apžiūrėkite augalus, kad įsitikintumėte, jog jie nėra užkrėsti kenkėjais.
Higienos priemonės: Laikykite aplinką švarią ir tvarką, pašalinkite lapų ar kitus organus, kurie gali būti lervų ar kenkėjų lizdų buveinės.
Karantino laikotarpis: Jei pastebėjote kenkėjų užkrėsto augalo, izoliuokite jį nuo kitų augalų tam tikrą laiką, kad užkirstumėte kelią kenkėjų plitimui.
Atrankos svarba: Jei renkatės naujus spygliuočius, pasirinkite veisles ar rūšis, kurios yra mažiau jautrios kenkėjams arba yra geriau prisitaikę prie vietos sąlygų.
Augalų stiprinimas: Teikite augalams tinkamą apsaugą ir priežiūrą, kad jie būtų stiprūs ir atsparūs kenkėjams. Tai apima tinkamą tręšimą, laistymą, saulės šviesą ir oro cirkuliaciją.
Biologinė kontrolė: Į savo sodą galite įtraukti naudingus organizmus, kurie maitinasi kenkėjais, pvz., vabzdžius valgančias paukštes arba vabzdžius naikinančias vabzdžias.
Svarbiausia, išlaikykite nuolatinį stebėjimą ir budrumą dėl savo spygliuočių būklės. Reguliariai tikrinkite augalus, ieškokite bet kokių kenkėjų požymių ir tuoj pat imkitės veiksmų, jei pastebėsite problemų.
Atminkite, kad gydymo ar kontrolės metodai gali skirtis priklausomai nuo kenkėjų rūšies ir jų masto. Jei pastebite intensyvų kenkėjų ar ligų plitimą, gali būti geriau kreiptis į specialistą, kuris galės suteikti tinkamą patarimą ir pagalbą.
Tai pat skaitykite
