Bijūnai ir jų priežiūra
Šie daugiamečiai vėdryninių (Paeoniaceae) šeimos augalai, žydintys įspūdingo dydžio ir nuostabaus aromato žiedais, nuo seno auginami šalia namų. Tai gėlės dideliais stambiais žiedais, skeltais lapais, dažniausiai kvepiančios. Spalvų gama nuo raudonos iki geltonos arba baltos spalvos. Didžiulis bijūnų populiarumas – tai lengvas auginimas bei ilgaamžiškumas. Bet tik iš kokybiško, sveiko gumbo gali išaugti sveikas gražus bijūnų krūmas.
Šie augalai gali būti krūminiai arba žoliniai. Dažniausiai išskiriamos trys pagrindinės bijūnų veislių grupės – tai kiniški, hibridiniai ir vaistiniai bijūnai.
Šios gėlės mėgsta saulę – jei jos auginamos pavėsyje arba vietose, kurias saulė pasiekia menkai, tuomet nereiktų tikėtis žiedų gausos. Vis tik yra veislių, kurios pritaikytos auginimui pavėsingose vietose.
Žydėjimas
Dauguma rūšių žydi nuo gegužės mėnesio. Anksčiausiai pražysta sibiriniai, po jų krūminiai (sumedėję), birželį juos pasiveja puikieji bijūnai. Šiuo metu sparčiai populiarėja hibridiniai, kurie žydi ryškių spalvų stambiais, kvepiančiais žiedais. Žiedai dažniausiai tuščiaviduriai arba pusiau pilnaviduriai.
Skirtingų veislių žydėjimas trunka įvairiai, bet vidutiniškai žiedai išlieka gražūs 10-18 dienų. Vėsesniu oru bijūnai žydi ilgiau. Nuo vasaros vidurio bijūnai gali pradėti linkti dėl savo žiedų svorio, jų stiebai išgriūna į šalis ir atrodo labai netvarkingai. Dėl tos priežasties verta įkalti kuoliuką ir prie jo pririšti visą krūmą arba pritaikyti iš vielos pagamintas atramas. Nužydėjusius žiedus nukirpkite. Jei norite sulaukti didesnių žiedų, pašalinkite šoninius žiedpumpurius.
Ligos ir kenkėjai
Pilkasis puvinys – ši liga dažniausiai pasireiškia vasaros antroje pusėje, ima audiniai rusvėti, paruduoja, paskui suminkštėja ir supūva, paviršius apsitraukia ištisiniu pilku apnašu. Ligos šalinimas – sodinius išretinti ir sudaryti gerą ventiliaciją; nupjaustyti ir sunaikinti pažeistas augalų dalis bei po skynimo likusias augalų dalis; profilaktiškai purkšti augalus vario preparatais;
Šaknų puvinys – jog augalas serga galima spręsti iš parudavimo, suminkštėjimo ir puvimo. Pažeistų šaknų paviršiuje matyti rausvokas, pilkšvas ar rusvas apnašas, panašus į pelėsius.Šaknų puviniu serga bijūnai, kai jie būna per giliai pasodinti, prastai prižiūrimi ar sužeidžiami;
Mozaika— virusinė liga. Ant lapų atsiranda tamsiai ir šviesiai žalių dėmių. Kovos priemonės: sodinti sveikus auginius, šalinti sergančius bijūnus; naikinti piktžoles;
Bronzinukai — 14—20 mm ilgio žali su aukso atspalviu vabalai. Vabalai graužia žiedpumpurius, kuokelius, piesteles, apgraužia vainiklapius. Patelės deda kiaušinius į dirvą. Naikinimo priemonės: rankomis rinkti ir laiku sunaikinti vabalus.
Dirvožemis ir priežiūra
Tinkamiausias dirvožemis vidutinio sunkumo, nerūgšti (pH 6-6,5) priesmėlio ar priemolio giliai įdirbta dirva būtų idealu. Rūgščią dirvą verta pakalkinti maždaug prieš metus iki sodinimo. Tačiau tai nėra dirvai išrankūs augalai. Smėlingoje dirvoje jie augins daugiau stiebų ir lapų, taip pat daugiau žiedų, kurie bus nedideli. Molingoje dirvoje išauginti žiedai bus stambesni, ant storesnių stiebų, tačiau pats krūmas ne toks tankus ir vešlus. Prasčiausiai jie jausis rūgščioje durpingoje dirvoje, o drėgnoje ir įmirkusioje – visai nunyks.
Norint, kad bijūnas būtų ne tik gražus, bet ir sveikas , būtina tinkama priežiūra. Aplink bijūną patartina dažnai dirvą purenti, ypač po lietaus. Purenti reikia saugiai ir nepažeidžiant bijūno naujų ūglių. Na, kaip ir apie visus augalus, būtina ravėti piktžoles. Piktžolių kiekį galima sumažinti mulčiavimo dėka, kuomet apie augalą apmulčiuojame žemėmis, pjuvenomis, durpėmis. Mulčas apsaugo ne tik nuo piktžolių, bet ir nuo saulės, palaiko dirvoje vėsą, drėgmę, neleidžia kilti erozijai.
Bijūnų laistymas
Vasaros pabaigoje formuojasi nauji augimo pumpurai ir augalams reikia daugiau drėgmės. Jei sausa, laistykite juos 2-3 kartus, ant kero supildami po 1-2 kibirus vandens. Per didelius karščius laistykite 1 kartą per savaitę.
Kaip paruošti bijūnus žiemai?
Krūminiai bijūnai – lėtai augančios gėlės, kurios subręsta po 5–10 metų ir gali sulaukti 100 metų ar net daugiau. Gali prireikti ketverių metų, kol krūminis bijūnas prigis ir ims žydėti, net jei nusipirkote krūmą žydintį. Kiekvieną rudenį reikia paruošti krūminius bijūnus žiemai. Krūminių bijūnų šakų nereikia nukirpti prieš žiemą.
Spalio pradžioje žemę aplink krūmus mulčiuokite, nes jų šaknų sistema paviršinė (priešingai nei paprastų bijūnų). Palaukite, kol viršutinis žemės sluoksnis įšals, tada užberkite 2,5 cm mulčo. Jei mulčiuosite dar šiltą dirvožemį, gali nubusti pumpurai. Mulčiuokite organinėmis medžiagomis – kompostu, durpėmis, kad išsaugotumėte drėgmę. Mulčo neturi patekti ant stiebų, antraip jie ims pūti. Nepatartina mulčiuoti šiaudais, lapais, mėšlu, nes jie vilioja graužikus ir yra palanki terpė įsimesti pelėsiui. Anksti pavasarį mulčą nuimkite.
Prieš žiemą nuskinkite nuvytusius žiedus. Apurkškite žemę aplink krūmus preparatais nuo pelėsių, rudens viduryje tvirtai suriškite krūmus, nes vėsiu oru šakelės darosi trapios.
Tai pat skaitykite
